Pabaiga ir pradžia

Kar ir kaip sunku buvo kasdien keltis 6 ryto ir perštinčiom nuo miego trūkumo akim vairuot 45 min. iki mokyklos Baltojoje Vokėje, bet labai pasiilgsiu to truputį magiško vaizdo, kai išsiraitai iš Vilniaus ties Pagiriais ir tave pasitinka brėkštantis rytas. Kas rytą jausdavausi kaip kokiam boben šūden filme - garsi muzika, tekanti saulė, lengvai krintantys auksiniai lapai arba viską užklojantis tirštas pieniškas rūkas. Paskutinį rytą gavau savotišką atsisveikinimo dovaną - tekant saulei po pirmosios rudeninės šalnos viskas buvo apgaubta grakštaus šerkšno.

Paskutinę darbo dieną buvo sukarpytas mano Baltosios Vokės “Šilo” vidurinės darbo pažymėjimas ir parašytas naujas prašymas priimti dirbti - Generolo J. Plechavičiaus kadetų mokykloje. Su šūsnimi atsiveikino atvirukų nuo šeštokių ir truputį skaudančia širdimi palikau savo neklaužadas Vokėje, ir po dviejų valandų kelio įpuoliau į visai kitokią, šurmuliuojančią, aktyvią, smalsią, mandagią, guvią minią. Suprantu, kad pasprukau vos pasitaikius progai, bet viduj krykščiu iš džiaugsmo - šitie vaikai NORI - draugauti, būti, dalintis, svajoti, kurti… ir truputį mokytis :)