Dar vasarą galvodama apie vertinimo sistemą nusprendžiau, kad leisiu per trimestrą/semestrą du kartus neatlikti namų darbų. Atrodė logiška, kad už trečiąjį neatliktą namų darbą įpilsiu dvejetą. Apie tai pranešusi mokiniams sulaukiau džiaugsmo bangos, bet pati į tai įkliuvau. Atsirado bent penki mokiniai, kurie nuolat pamiršta atsinešti sąsiuvinį, įsideda ne kalbą, o literatūrą ir pan. Kitaip tariant - aš jų N. D. nematau. O jiems ir taip ne itin puikiai sekasi mokytis.
Pasitarusi su kitomis mokytojomis gavau rekomendacijų nerašyti dvejetų, o bandyti kažką vynioti su kaupiamuoju balu. Deja, deja... Nors ir turi kasdien dvi valandas saviruošos (namų darbų pamokos), jie ir toliau "praslysta" ir net kasdienis VISŲ mokinių (klasėje mokosi 16 vaikų) tikrinimas jokios naudos nedavė.
Išganinga mintis kilo Julijai. Pasiskolinau jos idėją ir šiandien mokiniams pasakiau, kad nusivesiu į teatrą du uoliausiai N. D. atliekančius mokinius ir pakabinau lentelę. Žali plotai - atlikti darbai, geltoni - kažkas bandyta krapštyti, oranžiniai - pamiršau, nepadariau, neturiu. Pradėjome žymėti nuo šiandien, kad visiems būtų lygios galimybės. Kol kas jie tai priėmė džiugiai. Žiūrėsim kas iš to išeis.
P. S. Viena mergaičiukė ir nustebino, ir nudžiugino: "Mokytoja, mokytoja, aš dar niekada nebuvau teatre". O mes Kaune... Ir jai kokie 10 metų... Čia gal tik mano mama mus su broliu po lėlių ir muzikinius teatrus vedžiodavosi visokių užburtų fleitų ir grybų karų žiūrėti?
P. P. S. šiandien vienas triukšmadarys sėdintis gale po kelių mano pastabų pasakė, kad nemėgsta lietuvių kalbos ir mokytojos. Iš priekio gavo bangą triukšmo iš kitų mokinių: "Ką nusikalbi? Čia geriausia mokytoja pasaulyje."
O kad taip būtų iš tikrųjų :) Nors man geras mokytojas viena, o jiems - visai kas kita.
Keep it up :)
AtsakytiPanaikinti